- suokalbininkas
- súokalbininkas, -ė smob. (1) NdŽ, KŽ; L, Rtr 1. susimokėlis, pritarėjas: Laikykita mane savo ištikima suokalbininke Vaižg. 2. sąmokslininkas: Sukilimo organizatoriai veikė kaip sąmokslininkai: jie rėmėsi ne masėmis, o tik nedidele suokalbininkų grupe sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.